Klausas

Filmo „Klausas” istorija prasideda atšiauriame, nuošaliame Šiaurės miestelyje Smeerensburge, esančiame už poliarinio rato. Čia vyrauja šaltis ir pyktis – dvi šeimos, Ellingboe ir Krum, dešimtmečiais kariauja tarpusavyje, todėl mieste nėra nei džiaugsmo, nei šilumos. Į šią niūrią vietą atvyksta Jesperas Johansenas – išlepintas karališkojo pašto vadovo sūnus. Kadangi Jesperas nesugebėjo tinkamai baigti pašto akademijos, tėvas jį išsiunčia į Smeerensburgą su griežta užduotimi: per metus išsiųsti 6000 laiškų, kitaip jis neteks visų privilegijų.

Miestelyje Jesperas susiduria su abejingumu – niekas nerašo laiškų, nes žmonės nesikalba. Praradęs viltį, jis sutinka Alvą, mokytoją, kuri taip pat nusivylusi gyvenimu čia, ir paslaptingą, nuošalėje gyvenantį medžio meistrą Klausą. Klausas vienas, jo namai pilni žaislų, kuriuos jis kadaise gamino su svajone turėti vaikų. Jesperas įkalbina berniuką parašyti Klausui laišką mainais į žaislą. Šis veiksmas sukelia didžiulį pokytį – vis daugiau vaikų pradeda rašyti laiškus, o Jespero darbas ima duoti vaisių.

Žaislai ir juokas keičia miestelio atmosferą – vaikai laimingi, suaugusieji švelnėja, o bendruomenėje atsiranda viltis. Tačiau kariaujančios šeimos įžvelgia grėsmę – džiaugsmas gali nutraukti jų nesantaiką, tad jos bando sustabdyti Jesperą ir Klausą. Tačiau Jesperas jau pasikeitė – jis nebenori grįžti į tuščią gyvenimą, o rūpinasi miesteliu, vaikais ir draugais.

Kartu su Klausu ir Alva jie sukuria naują tradiciją – žaislų dalinimą Kalėdų vakarą. Klausas tampa legenda, jo roges traukia elniai, vaikai kabina kojines prie židinio, o Samių tautos nariai – vietiniai padėjėjai – laikomi elfais. Taip pamažu gimsta Kalėdų Senelio mitas.

Filmos „Klausas” pabaigoje Klausas iškeliauja, bet jo dvasia lieka – Jesperas tęsia jo darbą. Tai širdį šildanti istorija apie gerumą, bendrystę ir tai, kaip vienas poelgis gali pakeisti viską. „Klausas” atskleidžia, kad tikros Kalėdos gimsta iš nuoširdumo ir noro dalintis.

Skaityti daugiau