Elvis

Filmas „Elvis“ siužetas atskleidžia garsiojo rokenrolo karaliaus Elvio Preslio gyvenimo kelionę – nuo jo kuklių šaknų Misisipėje iki pasaulinės šlovės ir tragiško nuosmukio. Šią istoriją režisierius Bazas Luhrmannas pasakoja per Elvio vadybininko pulkininko Tomo Parkerio akis – žmogaus, kuris ne tik atvedė Elvisą į šlovę, bet ir prisidėjo prie jo žlugimo.

Filma prasideda nuo Parkerio prisiminimų – jis save pristato kaip pagrindinį Elvio sėkmės kūrėją. Jaunasis Elvis, augęs skurde ir įkvėptas evangelinės bei afroamerikiečių muzikos, jau pirmuose pasirodymuose išsiskyrė savo balsu ir sceniniu elgesiu. Tai šokiravo konservatyvią visuomenę, bet sužavėjo tūkstančius gerbėjų. Parkeris pamatė nepaprastą potencialą ir tapo Elvio vadybininku, pažadėjęs iš jo padaryti didžiausią žvaigždę Amerikoje.

Elvio žvaigždė kilo neįtikėtinu greičiu – pasirodymai televizijoje, filmai, prekių ženklai su jo vardu. Jis tapo maišto simboliu pokario kartai. Tačiau slėgis augo. Jo santykiai su tėvais, ypač su motina, darėsi vis įtemptesni, o Parkerio siekis kontroliuoti kiekvieną Elvio žingsnį tapo vis akivaizdesnis.

Po tarnybos kariuomenėje Parkeris bandė pakeisti Elvio įvaizdį, paversdamas jį šeimai draugišku atlikėju. Tačiau Elvis jautėsi vis labiau atitolęs nuo tikrosios savasties. 1968 metais, nepaisydamas Parkerio planų, jis sukūrė drąsų televizijos pasirodymą, kuris vėl grąžino jį į dėmesio centrą ir leido išreikšti tikrąjį meninį balsą.

Vėlesniais metais filmas „Elvis“ veda žiūrovą į Las Vegasą, kur Elvis atlieka varginančius pasirodymus. Parkeris, spaudžiamas skolų, prievartauja jį dirbti be poilsio, žadėdamas pasaulinį turą, kurio niekada neįvykdo. Elvio priklausomybė nuo vaistų, santykių griūtis su Priscilla ir prarasta laisvė stumia jį į vis gilesnę duobę.

Filmas baigiasi liūdnomis Elvio gyvenimo dienomis – izoliacija, priklausomybės ir prarasta kontrolė. Tačiau jo paskutiniai pasirodymai primena apie jo unikalų talentą ir palikimą. Filma „Elvis“ yra ne tik muzikinės legendos portretas, bet ir įspėjimas apie šlovės kainą bei prarastą žmogiškumą tarp scenos šviesų.

Skaityti daugiau