Pavojingi gyviai

Filmas „Pavojingi gyviai“ centre – Zefera, laisva siela ir patyrusi banglentininkė, gyvenanti pagal vėjo ir bangų ritmą laukinėje Australijos pakrantėje. Ji vengia ryšių, rutina jai svetima – iki tos dienos, kai susiduria su tikru pavojumi, kuris slepiasi ne bangose, o žmoguje.

Po trumpo romano su charizmatišku keliautoju Moze, Zefera anksti rytą išplaukia gaudyti bangų. Tačiau ją pagrobia valtis, kuriai vadovauja tamsią praeitį turintis Takas. Kadaise pats vos išgyvenęs ryklių ataką, dabar jis laiko šiuos plėšrūnus šventais dievais ir vykdo kraujo aukojimo ritualus. Jo misija – aukoti žmones, tikėdamas, kad tai atneš ryšį su šiais vandenyno valdovais.

Zefera atsibunda užrakinta šaltoje, metalinėje valties patalpoje, išklijuotoje iškarpomis apie ryklių atakas. Viršuje – krauju ir jūros vandeniu aplaistyta denis. Takas ruošiasi savo naujam ritualui, bet Zefera nesitaiksto su auka būti. Jos instinktai ir patirtis priverčia ją ieškoti išeities.

Prasideda psichologinis mūšis – Taką žavi Zeferos stiprybė, bet ji išnaudoja kiekvieną akimirką, kad išbandytų jo ribas. Galiausiai ji sabotuoja inkarą, ir valtis dreifuoja pavojingai arti rifų. Pasinaudodama spąstais kaip ginklais – kabliais, virvėmis, harpūnu – Zefera stoja į lemiamą kovą.

Finalas – žiaurus ir primalinis. Zefera suvilioja Taką į vandenį, kur ryklių pulkas jį suplėšo – jo paties garbinamieji dievai tampa bausme. Filma „Pavojingi gyviai“ pasibaigia tuo, kad Zefera, sužeista, bet gyva, grįžta į krantą. Okeanas jai jau nebe vien laisvė – tai ir skausmo vieta. Bet ji išliko – nes kartais pavojingiausias gyvūnas yra ne po vandeniu, o šalia tavęs.

Skaityti daugiau