Geras berniukas

Filmas Geras berniukas prasideda, kai Todas palieka miestą ir persikelia į atokią senelio sodybą, kartu atsiveždamas Indį, Nova Scotia Duck Tolling retriverį, kuris pasaulį skaito kvapais ir garsais. Namas tvoskia drėgnu medžiu, metalo skoniu ir pėdsaku šuns, kurio čia nebėra.

Indis greitai perpranta namo ritmą: laiptas, kuris naktį sudejuoja, šnabždantis skersvėjis po durimis, sienose rusenantis ne vėjas. Įtarus kaimynas užsimena apie spąstus miške ir apie dingusį auksaspalvį retriverį, o Indis užfiksuoja šio pasakojimo kvapą lyg pėdsaką purve. Sutemoms tirštėjant, koridorius lyg ištįsta, langai praranda atspindžius, o šuo stoja tarp šešėlio ir Todo.

Todui blogėjant, namas drąsėja: durys užsiveria pačios, rūsys dunda tarsi kažkas skaičiuotų žingsnius. Iš po spintos Indis ištraukia pamirštą skarelę, kvepiančią žeme ir ištikimybe, ir pradeda sapnuoti šunį, kurio niekada nebuvo sutikęs, vedantį laiptais, kurių neturėtų būti. Sesers skambučiai tik sutvirtina Todo užsispyrimą kartoti, kad jam viskas gerai.

Vieną naktį kraujas ant nosinės virsta barnio tyla. Po desperatiško bėgimo pro brūzgynus ir geležinių dantų įkandimo Indis pririšamas prie būdos. Mėnulio šviesoje jis išmoksta kiemo žemėlapį, o viršuje mirgantis langas plaka tarsi širdis. Prieina figūra, kvepianti drenažu ir drėgnu akmeniu; grandinė klykia, būda verčiasi, ir šuo išsilaisvina tuo metu, kai rūsio durys prasiveria pačios.

Viduje tyla slepia užkastą vardą. Indis seka Todo kvapą iki miegamojo ir pamato lovoje ir žmogų, ir tuštumą, kuri jį ryja. Žemė atsidūsta, rūsys šaukia ilga žema nata. Leisdamasis pro kaulus ir šviesą ryjančią angą, jis jaučia, kaip tempiasi riba tarp gyvųjų ir dingusiųjų, ir pačiame rūsio žiočių krašte filmas Geras berniukas susiaurėja iki sprendimo, kuris negali laukti.

Skaityti daugiau