Išvarymas 4: Paskutinės apeigos

Filmas Išvarymas 4: Paskutinės apeigos pasakoja apie Edą ir Lorainą Vorenus, kurie kartu su dukra Džedi įsivelia į prakeikto veidrodžio persekiojimą, susijusį su Smurlų šeima. Jiems tenka ginti tikėjimą, santuoką ir Edo silpną širdį, kol nematomas blogis bando juos išsklaidyti baime ir abejonėmis.

1964 m. jauna Loraina antikvariato parduotuvėje pajunta šiurpą - senas veidrodis lyg kvėpuoja ir tiesia ranką į dar negimusį vaiką. Ji sukniumba, gimdymas pakrypsta bloga linkme, kūdikis paskelbiamas negyvu, bet Lorainos malda grąžina gyvybę. Mergaitę pavadina Džedi. Veidrodis pradingsta, tačiau nebaigtumo jausmas išlieka metams.

Vėliau Vorenai gyvena ramiau: paskaitos, tylūs vakarienės vakarai. Edo širdis trapi, Lorainos aiškiaregystė - tarsi niekada neužgijusi žaizda. Sužadėtinio Tonio mylima Džedi slėpia jautrumą po šypsena. Iš Vest Pitstono Pensilvanijoje sklinda kalbos apie Smurlų namą: šešėliai, trenksmai, slogus svoris ore. Mamos kadaise išmokta eilutė nuo tamsos Džedi nepadeda. Vizijos rodo vieną vietą - veidrodį su drožinėtais cherubiniais bėniukuose.

Smurlų ankštame name lemputės trūkinėja, sienos lyg kvėpuoja, prie stalo slegia sunkumas. Pirma atvyksta Džedi ir pamato tris liūdnus šešėlius - pavydų vyrą, nužudytą žmoną ir gedinčią motiną -, suktai sukaunamus aplink tikrąją viršenybę palėpėje. Atvykęs Edas bando sušildyti namus keptais blynais, o Loraina žymi šaltas zonas. Tačiau persekiojimas stiprėja: kuždėjimai ventiliacijoje, žaislinė lėlė ištįsta ir stojasi, veidrodis gergždžia lyg per sunkus.

Demonas taikosi į Džedi. Jis vilioja tylos pažadu į palėpę ir per stiklą sugriebia gerklę. Edo širdis suklumpa, Loraina apačioje grumiasi su šmėklų šėlmečiu. Tonis, išsigandęs, bet ištikimas, padeda Lorainai. Virvė apsiveržia aplink Džedi kaklą, o veidrodis prisipildo tamsaus Vorenų atspindžio. Edas perkerpa virvę, grindys įlūžta, jie krinta per balkius.

Loraina supranta, kad vien malda nepakaks. Ji paprašo Džedi neslėpti savo dovanos. Motina ir dukra susikimba už rankų ne tam, kad nuvytų regėjimus, o kad panaudotų juos kaip jėgą. Džedi atsiveria vizijų srovei, Loraina ją sutelkia lyg lęšiu. Stiklas suskamba, sutrūkinėja lyg voratinklis ir sprogsta į žėrinčias skeveldras. Namuose vėl tylu. Smurlai lieka randuoti, bet nepalaužti. Likučiai atsiduria Vorenų muziejuje tarp kitų prakeiktų relikvijų. Galiausiai, kai skamba varpai, Džedi eina prie altoriaus Edo palydima, o Loraina mato ramų rytojų su saulėtais pusryčiais ir anūkais kieme - meilė tampa savomis paskutinėmis apeigomis. Taip užsibaigia filmas Išvarymas 4: Paskutinės apeigos.

Skaityti daugiau