Nepažįstamieji: antra dalis

Filmas Nepažįstamieji: antra dalis prasideda tuo, kad Maja nubunda mažo miestelio ligoninėje, susiūta ir sukrėsta, nuolat mintyse kartodama naktį, kuri atėmė sužadėtinį ir paliko vien klausimus. Šerifo ramūs paklausimai greitai virsta įtarumu, o dūzgiančios fluorescencinės lempos primena, kad kaukėtieji dar nebaigė žaidimo.

Įsiviešpatavus tamsai ir trūkčiojant elektrai, tarp užuolaidų ir šaltų saugyklų durų ima slankioti šešėlis. Morgas tampa spąstais, o Maja išsprūsta į lietumi permirkusius pakraščius, kulniuodama per laukus ir šalutinius kelius, kol sirenos nutyla ir miestelis lyg susiskleidžia, siūlydamas pagalbą akimirka per vėlai.

Pakeliui sustabdyta slaugytoja ir draugai su laisva vieta automobilyje kelia nerimą: užrakintos durys, pašnibždomis barstomi klausimai, peilis po ranka. Panika išmeta Mają į medžių juostą, kur ji prie laužo pati susiuva žaizdą ir klausosi šakelių trakštelėjimų, kurie gali būti vėjas, o gali būti žingsniai, kol iš tamsos išneria laukinis pavidalas ir išmėgina jos valią gyventi.

Medžioklė išsiplečia iki vienkiemių ir pakelės užeigų, kur kaukėtųjų trejetas pasirodo languose ir lietumi žvilgančiuose atspindžiuose. Pamažu išryškėja senesnis žiaurumas: iškreiptos kiemo prisiminimų nuotrupos, piktos pavydžios pravardės, vardas, klausiamas prie durų kaip ritualas. Atsitiktinumas tėra kaukė tiems, kurie lieka gyvi spėlioti dėsningumus.

Pirmos pilkos aušros briaunoje Maja skaito peizažą kaip spąstų žemėlapį: kanopų žymę, padangų vėžę, šviežią įbrėžimą žievėje. Ji suvokia, kad yra ne tik medžiojama, bet ir varoma, o kai už nugaros sužimba nepažįstamojo prieangio šviesa ir iš vidaus nuaidi pažįstamas beldimas, Nepažįstamieji: antra dalis susiaurina ratą, versdama ją prie slenksčio, kuriuo neįmanoma pasitikėti, ir pasirinkimo, kuriam ji dar nepasirengusi.

Skaityti daugiau