Čikagos septynetuko teismas

Filmas „Čikagos septynetuko teismas“ (The Trial of the Chicago 7) veiksmas prasideda 1968 m. vasarą, kai Čikagoje vykstant Demokratų nacionaliniam suvažiavimui susirenka įvairių grupių taikūs protestuotojai, siekiantys išreikšti nepritarimą Vijetnamo karui. Tačiau taiki demonstracija greitai pavirsta smurtiniais susirėmimais su policija ir Nacionaline gvardija, o netrukus septyni protesto organizatoriai tampa teisiamaisiais viename garsiausių teismo procesų JAV istorijoje.

Filmo centre – septyni kaltinamieji: ekstravagantiški „Yippies“ lyderiai Abbis Hofmanas ir Džeris Rubinas, organizuoti aktyvistai Tomas Heidenas ir Renis Deivisas iš Demokratinės visuomenės studentų judėjimo, patyręs taikos šalininkas Deividas Dellingeris bei mažiau žinomi, bet kartu teisiami Li Vaineris ir Džonas Froinas. Taip pat į teismą įtraukiamas ir Juodųjų panterų partijos įkūrėjas Bobis Sīlas, nors jo ryšys su likusiais dalyviais buvo minimalus.

Vyriausybė siekia pateikti jiems kaltinimus dėl sąmokslo ir riaušių kurstymo kertant valstijų ribas. Teismo procesui vadovauja šališkas teisėjas Džulijus Hofmanas, kurio sprendimai dažnai palaiko prokurorus. Gynybos advokatai Viljamas Kunstleris ir Leonardas Veinglasas susiduria su sistemos pasipriešinimu ir šališkumu, bandydami apginti savo klientų pilietines teises.

Teismo salėje tvyro įtampa: teisėjas ignoruoja gynybos argumentus, dažnai pertraukia kaltinamuosius, o Abbio Hofmano šmaikštūs komentarai tampa trukdžiu. Bobis Sīlas, kurio advokatas serga, reikalauja teisės gintis pačiam, tačiau teisėjas atsisako – tai baigiasi šokiruojančiu momentu, kai Sīlas yra surišamas ir užčiaupiamas teismo salėje. Galiausiai, po juodaodžio lyderio Fredo Hemptono nužudymo ir visuomenės spaudimo, Sīlo byla nutraukiama dėl bylos iškraipymo.

Liudininkų parodymai ir slaptųjų agentų liudijimai stengiasi parodyti protestuotojus kaip smurtautojus, tačiau gynyba atskleidžia ir policijos veiksmų brutalumą. Atsiminimų scenose matome, kaip protestuotojai siekė taikos, bet buvo sutikti su jėga. Konfliktai kyla ir tarp pačių kaltinamųjų – Heidenas nori laikytis struktūros, o Hofmanas – provokuoti per teatrališkumą.

Filmo emocinis pagrindas – kiekvieno teisiamojo asmeniniai įsitikinimai ir aukos. Net nuosaikus Dellingeris, visą gyvenimą priešingas smurtui, neištveria pažeminimų ir suduoda teismo pareigūnui. Kai teisėjas atsisako leisti buvusiam generaliniam prokurorui Remziui Klarkui liudyti, kad smurtą išprovokavo policija, tampa aišku, jog tai ne objektyvus procesas, o politinis susidorojimas.

Artėjant pabaigai, Heidenas kovoja su kaltės jausmu, kad jo žodžiai galėjo būti iškraipyti. Vietoje malonės prašymo, jis teismo salėje garsiai perskaito 4 752 nuo teismo pradžios žuvusių Amerikos karių vardus – tai sukrečiantis tylus protestas, kuris paliečia net griežčiausius priešininkus.

Filma „Čikagos septynetuko teismas“ atskleidžia kovos už teisingumą esmę, pilietinio nepaklusnumo svarbą ir drąsą kalbėti tiesą. Tai galingas priminimas apie laikus, kai protestas virto simboliu, įkvėpusiu kartas kovoti už pokyčius.

Skaityti daugiau