Išnykimo valanda

Filmas Išnykimo valanda prasideda ramiame Maybrook miestelyje, kai iš vienos klasės tuo pačiu momentu dingsta 17 mokinių, o vienas berniukas lieka su padrikais prisiminimais apie pašnibždas, vaikščiojimą per miegus ir vardą, kurio niekas neatpažįsta. Panika užlieja miestą, o paieškos virsta kova su laiku ir baime.

Veteranas pareigūnas Archer Reed fiksuoja dėsningumus, kurie netelpa protokoluose: sinchroniški elektros mirksniai, negyvų paukščių krūvos po radijo bokštu, neatssekami skambučiai, regis, kylantys iš dingusių vaikų namų. Jis brenda per apleistus kolektorius ir paslaugų tunelius, kur kreidos žymės kartojasi tarsi užmirštas kodas.

Mokytoja Justine Hale varto žurnalus ir iškarpas, pastebėdama, kad kiekvienas dingęs mokinys pastaruoju metu piešė tą pačią žymę - pailgą akį, pervertą linija. Jos klasės projektorius kasnakt 2:17 supliurpia kadru, kurio nepavyksta sustabdyti, ir gimsta įtarimas, jog kažkas naudoja pačią atmintį kaip perėją.

Vienintelis likęs Marcusas kalba skaidriais proveržiais apie vyresnę moterį švelniu balsu, kuri kuria daiktus iš žmonių ir parodo paveikslą, matomą tik jiems. Jis prisimena šturmo šautuvą virš lovos ten, kur turėtų būti lubos, ir duris, atsiveriančias krūtinėje. Miestas plyšta tarp versijų - kultas, parazitinė idėja ar kažkas, kas dėvi žmogų kaip kostiumą. Reed pėdsakai atveda prie senos ežero pakrantės statybos su užlietu rūsiu, po kuria guli kasetės su vaikų vardais ir balsais, pasakojančiais apie nesibaigiančius laiptus ir veidrodžių kambarį, atspindintį kitų vaikysčių vaizdus.

Justine emblemą sutapatina su uždaryto kooperatinio elektros tinklo ženklu, o sirenų bandymai visada žlunga lygiai 2:17 - tarsi tinklas mokytųsi pagal nematomą grafiką. Relės stotyje sienas dengia dulkinės delnų žymės, per mažos ir per aukštai, o spintoje savaime tiksi metronomas, kuris pagreitėja ištarus Marcuso vardą. Naktį klasėje stalai sustatomi į koridorių link lentos, kreida pražysta ta pailga akimi, kurios linija tampa durimis. Kai šviesų stiklinis gaudesys pagilėja, iš tamsos žengia figūra balsu, skambančiu it atmintys, grojamos atbulai, ir žodis Weapons virsta pažadu. Reed pasiekia slenkstį, grindys pasvyra, o Marcusas pakelia ranką, tarsi rodydamas kelią filme Išnykimo valanda.

Skaityti daugiau