Rouzų šeimos karas

Filmas „Rouzų šeimos karas” pasakoja apie Aivę, aštraus proto šefę, ir Teodorą, išdidų architektą. Jie susitinka karštoje restorano virtuvėje, kibirkštys virsta humoru ir meile, o vėliau – santuoka bei svajone apie namą prie jūros. Atrodo, kad ši vieta sutalpins viską, kuo jie nori tapti.

Laikas lekia. Teodoro karjera kyla, Aivė lieka namuose: augina vaikus, tobulina desertus ir taip ieško pripažinimo. Kai pagrindinis Teodoro projektas griūva viešai, smūgis paliečia jo pasitikėjimą. Tuo metu Aivės nedidelis žuvies baras išauga į sėkmingą tinklą, o šeimos dėmesio centras persislenka link jos.

Vaidmenys apsiverčia. Teodoras tampa tvarką dievinančiu namų tėčiu, viską planuoja lyg brėžinyje. Aivė, naujai išgarsėjusi virtuvės žvaigždė, vejasi plėtrą, spaudą ir tobulumą. Namas – Teodoro suprojektuotas, Aivės apmokėtas – pavirsta rezultatų lentele: brangus kerpinis stogas, vienuoliškas valgomasis stalas ir virtuvė, kuri plaka kaip Aivės širdis.

Smailūs žodeliai virsta taikliais smūgiais. Komplimentai ateina su aštriais kabliukais. Vaikai renkasi Teodoro pastovumą, Aivė ima jaustis viešnia savo pačios šeimoje. Terapija tampa ne taisymu, o varžybomis, kur kiekvienas nori būti teisus. Bičiuliai tyliai pasirenka stovyklas, o vakarėliai primena teismo salę.

Mažas ginčas dėl remonto išsipučia iki apgulties. Teodoras paverčia namo dizainą ginklu: persinulinančios spynos, judesiui jautrios šviesos, išmani sistema, kuri klauso tik gerbiamos balso. Aivė atsako finansine kontrole: užšaldo korteles, peradresuoja tiekimą, užsmaugia Teodoro sumanymus. Advokatai sukasi ratu, bet jie kovoja patys – nuo slapukų dėžutėse iki demonstratyvių scenų viešumoje.

Šalia lėto teisinio skyrybų žygio namai įgauna simbolinę prasmę: kas liks namuose, tam atiteks jų santuokos istorija. Teodoras miega palėpėje su brėžiniais lyg žemėlapiais, tikėdamasis susigrąžinti ankstesnį save. Aivė surengia prabangų ragavimą, kur desertai atkartoja jų praeitį – trapūs cukraus bokštai, karamelė su druska – ir parodo, kad namas pulsuoja jos ritmu.

Audros naktį šviesa mirga, signalizacija striginėja, o išmani sistema užsispiria. Jie blaškosi po kambarius, kol galiausiai atsiduria galerijoje, kur per kadaise neigta siūlę smelkiasi lietus. Rytą namas iš gatvės atrodo tvarkingas, bet viduje – kreivas ir skaudus. Jie nesusitaiko – jie paleidžia. Jūra ritasi toliau, namas stovi, o trokštamiausias prizas – būti teisiam ir mylimam vienu metu – lieka nepasiekiamas.

Filmas „Rouzų šeimos karas” – kandžios satyros ir jausmų drama apie santuoką, galios kaitą ir namus, virtusius mūšio lauku. Tai istorija apie kainą, kurią sumokame už puikybę ir užsispyrimą, kai meilė pritrūksta dosnumo, o pergale tampąs teisumas palieka tuščias rankas.

Skaityti daugiau